Žmonės dažnai linkę savo nesėkmes priskirti išoriniams veiksniams, tokiems kaip aplinkybės, kiti žmonės ar net sėkmės stoka. Tai tarsi natūralus mechanizmas, kuris leidžia mums išvengti nemalonių jausmų, susijusių su pralaimėjimu ar nepavykusiu bandymu. Bet kodėl mes taip elgiamės? Kas slypi už šio polinkio nurašyti savo nesėkmes aplinkybėms?
Savisaugos mechanizmas ir kognityvinis disonansas
Viena iš priežasčių, kodėl nesėkmes verčiame aplinkybėms, yra savisaugos mechanizmas. Kai susiduriame su nesėkme, mūsų savivertė gali būti sužeista. Norėdami apsaugoti savo ego, mes dažnai ieškome išorinių priežasčių, kurios leistų mums jaustis geriau. Pavyzdžiui, jei nepavyko gauti norimo darbo, lengviau kaltinti prastą rinką, nei pripažinti, kad galbūt nepakankamai gerai pasirodėme interviu.
Kitas svarbus veiksnys yra kognityvinis disonansas. Tai psichologinis diskomfortas, kurį jaučiame, kai mūsų įsitikinimai ar elgesys prieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, jei manome, kad esame protingi ir darbštūs, bet patiriame nesėkmę, atsiranda disonansas. Norėdami jį sumažinti, mes linkę racionalizuoti situaciją, nurašydami nesėkmę aplinkybėms. Tai leidžia mums išlaikyti teigiamą savęs vertinimą ir išvengti kaltės jausmo.
Išorinio lokuso kontrolė
Psichologijoje egzistuoja sąvoka, vadinama „lokusu kontrolė“. Tai – mūsų įsitikinimas, kur yra kontrolės šaltinis – viduje ar išorėje. Žmonės su išoriniu lokusu kontrolės linkę manyti, kad jų gyvenimą valdo išoriniai veiksniai, tokie kaip sėkmė, likimas ar kiti žmonės. Jie dažniau linkę nesėkmes aiškinti aplinkybėmis, nes mano, kad neturi didelės įtakos savo rezultatams. Priešingai, žmonės su vidiniu lokusu kontrolės tiki, kad jie patys yra atsakingi už savo gyvenimą ir rezultatus. Jie labiau linkę ieškoti priežasčių savo veiksmuose, o ne aplinkoje.
Pavyzdžiui, studentas, kuris mano, kad egzamino rezultatai priklauso nuo jo pastangų (vidinis lokusas), pasistengs geriau mokytis, jei gaus prastą pažymį. Tačiau studentas, kuris tiki, kad egzaminų rezultatai priklauso nuo dėstytojo nuotaikos (išorinis lokusas), kaltins dėstytoją, o ne savo mokymosi įgūdžius.
Socialinis ir kultūrinis kontekstas
Mūsų polinkį kaltinti aplinkybes taip pat formuoja socialinis ir kultūrinis kontekstas. Kai kuriose kultūrose labiau pabrėžiama bendruomenės įtaka ir mažiau individuali atsakomybė. Tokiose kultūrose žmonės gali būti labiau linkę nesėkmes aiškinti išoriniais veiksniais, nei savo pačių veiksmais. Be to, socialinė aplinka gali daryti įtaką mūsų mąstymo būdui. Jei mus supantys žmonės dažnai kaltina aplinkybes dėl savo nesėkmių, mes taip pat galime perimti šį elgesio modelį.
Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad kartais aplinkybės tikrai būna svarbus veiksnys, lemiantis nesėkmę. Pavyzdžiui, ekonominė krizė gali turėti neigiamą poveikį daugelio žmonių gyvenimui, nepriklausomai nuo jų asmeninių pastangų. Tačiau problema kyla tada, kai mes per daug dažnai naudojame aplinkybes kaip pasiteisinimą, ignoruodami savo pačių atsakomybę.
Kaip pakeisti šį mąstymo būdą?
Nors natūralu kartais ieškoti išorinių priežasčių, svarbu išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Štai keli patarimai, kurie gali padėti:
- Sąmoningumas: Pirmiausia, atpažinkite, kada linkstate kaltinti aplinkybes. Būkite sąmoningi, kai jaučiate pagundą nurašyti nesėkmę išoriniams veiksniams.
- Analizė: Vietoj to, kad iš karto kaltintumėte aplinkybes, pabandykite analizuoti, ką galėjote padaryti kitaip. Klauskite savęs, kokie jūsų veiksmai ar sprendimai galėjo prisidėti prie nesėkmės.
- Atsakomybė: Prisiimkite atsakomybę už savo klaidas ir mokykitės iš jų. Net jei aplinkybės buvo nepalankios, visada yra dalykų, kuriuos galite kontroliuoti ir tobulinti.
- Pozityvus mąstymas: Vietoj to, kad sutelktumėte dėmesį į nesėkmes, orientuokitės į galimybes ir mokymosi procesą. Kiekviena nesėkmė gali būti pamoka, kuri padės jums augti ir tobulėti.
- Ieškokite palaikymo: Kalbėkitės su draugais, šeima ar specialistais, kurie gali padėti jums įveikti negatyvų mąstymą.
Svarbu suprasti, kad nesėkmės yra neišvengiama gyvenimo dalis. Tačiau tai, kaip mes reaguojame į jas, daro didelę įtaką mūsų asmeniniam augimui ir pasiekimams. Prisiimdami atsakomybę už savo veiksmus ir ieškodami pamokų nesėkmėse, galime tapti stipresni ir atsparesni.
Nors kartais aplinkybės išties gali būti nepalankios, svarbu nepamiršti, kad mūsų pačių reakcija ir požiūris į situaciją dažnai yra svarbesni nei pačios aplinkybės. Vietoj to, kad nuolat ieškotume pasiteisinimų, galime sutelkti dėmesį į tai, ką galime kontroliuoti, ir taip tapti savo gyvenimo šeimininkais.