Ar kada nors susimąstėte, kodėl kartais elgiamės taip, lyg bėgtume nuo to, ko labiausiai norime? Tai ypač dažnai pasitaiko santykiuose, kai pradedame jausti stiprų potraukį ar simpatiją kitam žmogui. Vietoj to, kad natūraliai artėtume, kartais atsitraukiame, tarsi kažkas mus stumtų atgal. Tai nėra retas reiškinys, ir jį lemia įvairios psichologinės priežastys. Panagrinėkime, kas vyksta mūsų viduje, kai pradedame bėgti nuo mums patinkančių žmonių.
Baimė būti pažeidžiamu
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl bėgame nuo mums patinkančių žmonių, yra baimė būti pažeidžiamu. Kai pradedame jausti stiprius jausmus kitam žmogui, atveriame savo širdį ir tampame jautresni. Tai gali sukelti baimę, kad būsime atstumti, įskaudinti ar neįvertinti. Ši baimė ypač stipri tiems, kurie praeityje patyrė emocinį skausmą ar atstūmimą.
Pažeidžiamumas – tai tarsi atidaryti savo asmeninį dienoraštį ir leisti kitam jį skaityti. Tai reiškia parodyti savo silpnybes, baimes ir netobulumus. Nors tai gali būti labai gražu ir suartinti žmones, tuo pačiu metu tai gali būti ir baisu. Baimė, kad kitas žmogus gali tuo pasinaudoti arba mūsų nepriimti tokiais, kokie esame, gali paskatinti mus atsitraukti. Tai tarsi savisaugos mechanizmas, kuris apsaugo nuo galimo emocinio skausmo.
Be to, kartais baimė būti pažeidžiamu gali būti susijusi su žema saviverte. Jei žmogus mano, kad nėra pakankamai geras, jis gali bijoti, kad kitas žmogus jį „permatys“ ir atstums. Ši baimė gali paskatinti jį atsitraukti, kol dar nėra per vėlu.
Prisirišimo stiliai ir jų įtaka
Mūsų prisirišimo stilius, kuris susiformuoja vaikystėje, taip pat vaidina svarbų vaidmenį, kaip mes elgiamės santykiuose. Yra trys pagrindiniai prisirišimo stiliai: saugus, vengiantis ir nerimastingas.
- Saugus prisirišimas būdingas žmonėms, kurie jaučiasi saugūs ir pasitiki savimi santykiuose. Jie nebijo būti pažeidžiami ir lengvai kuria artimus ryšius.
- Vengiantis prisirišimas pasireiškia žmonėms, kurie vengia artumo ir emocinio ryšio. Jie gali bėgti nuo santykių, kai tik pradeda jausti per didelį artumą.
- Nerimastingas prisirišimas būdingas žmonėms, kurie nuolat nerimauja dėl santykių ir bijo būti apleisti. Jie gali būti labai priklausomi nuo partnerio ir reaguoti į menkiausią atstūmimo ženklą atsitraukimu.
Jei turime vengiantį prisirišimo stilių, natūralu, kad bėgsime nuo žmonių, kurie mums patinka. Artumas mums kelia nerimą, todėl instinktyviai stengiamės jį sumažinti. Net jei giliai širdyje norime būti su tuo žmogumi, mūsų pasąmonė mus verčia atsitraukti.
Savisaugos instinktas ir praeities patirtys
Savisaugos instinktas yra giliai įsišaknijęs mūsų psichikoje. Jis padeda mums išvengti potencialiai pavojingų situacijų, tiek fiziškai, tiek emociškai. Jei praeityje patyrėme skausmingų santykių, mūsų savisaugos instinktas gali būti ypač stiprus. Tokiu atveju, net jei žmogus mums patinka, mūsų pasąmonė gali mus perspėti, kad artumas gali būti pavojingas.
Praeities patirtys, tokios kaip išdavystės, atstūmimai ar emocinis smurtas, gali palikti gilias žaizdas. Šios žaizdos gali sukelti baimę pasitikėti kitais žmonėmis ir kurti artimus santykius. Net jei žmogus, kuriuo žavimės, atrodo puikus ir patikimas, mūsų praeities patirtys gali mus versti atsitraukti, kad apsaugotume save nuo galimo skausmo.
Baimė prarasti savarankiškumą
Kartais bėgimas nuo mums patinkančių žmonių gali būti susijęs su baime prarasti savarankiškumą. Kai pradedame jausti stiprius jausmus kitam žmogui, galime pradėti bijoti, kad prarasime savo individualumą ir tapsime priklausomi nuo santykių. Ši baimė ypač stipri tiems, kurie vertina savo nepriklausomybę ir savarankiškumą.
Žmonės, kurie bijo prarasti savo savarankiškumą, gali jausti, kad artimi santykiai juos „praryja“. Jie gali bijoti, kad bus kontroliuojami, kad jų nuomonė nebus svarbi arba kad jie turės atsisakyti savo pomėgių ir interesų. Ši baimė gali paskatinti juos atsitraukti, net jei jie nori būti su tuo žmogumi.
Kaip įveikti šį elgesį?
Suprasti, kodėl bėgame nuo mums patinkančių žmonių, yra pirmas žingsnis link pokyčių. Svarbu atpažinti savo baimes ir prisirišimo stilių. Terapija gali padėti išsiaiškinti praeities traumas ir išmokti sveikesnių santykių modelių. Taip pat svarbu praktikuoti savęs priėmimą ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Svarbu prisiminti, kad pažeidžiamumas nėra silpnybė, o stiprybė. Kai leidžiame sau būti pažeidžiami, atveriame galimybę kurti tikrus ir gilius ryšius. Svarbu suprasti, kad visi žmonės turi savų baimių ir netobulumų. Nėra nieko blogo, jei norime būti mylimi ir priimti.
Bėgimas nuo mums patinkančių žmonių yra dažnas reiškinys, bet jį galima įveikti. Reikia drąsos pažvelgti į savo baimes ir pasiryžti keisti savo elgesį. Leiskite sau būti pažeidžiami ir kurkite tikrus, gilius ryšius. Tai kelias į laimingus ir pilnaverčius santykius.
Tai nereiškia, kad turėtume aklai pasitikėti visais, bet turėtume leisti sau patirti artumą ir meilę, net jei tai šiek tiek baugina. Atminkite, kad tik per pažeidžiamumą galime kurti tikrus ryšius ir patirti pilnatvę.