Dykumos – tai didžiulės, dažnai atšiaurios teritorijos, kuriose kritulių kiekis yra minimalus. Bet kodėl jose taip mažai lyja? Atsakymas slypi sudėtingame klimato, geografijos ir atmosferos reiškinių derinyje. Panagrinėkime pagrindines priežastis, kodėl dykumos yra tokios sausos.
Atmosferos cirkuliacija ir slėgio zonos
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mažą kritulių kiekį dykumose, yra globalios atmosferos cirkuliacijos modeliai. Įsivaizduokite Žemę kaip didelį kamuolį, kurį apgaubia oras. Šis oras nuolat juda, formuodamas vėjus ir slėgio zonas.
- Hadley ląstelės: Ties pusiauju, kur saulė labiausiai kaitina, šiltas oras kyla aukštyn. Kylantis oras atvėsta ir praranda drėgmę, todėl dažnai lyja. Tada šis sausas oras keliauja link polių, bet maždaug 30 laipsnių platumoje leidžiasi žemyn. Besileidžiantis oras suspaudžiamas, tampa šiltesnis ir sausesnis. Būtent šiose zonose susidaro didžioji dalis pasaulio dykumų, tokių kaip Sachara ar Australijos dykumos. Šis procesas sukuria aukšto slėgio zonas, kuriose debesys formuojasi retai.
- Slėgio skirtumai: Aukšto slėgio zonos slopina debesų formavimąsi, nes besileidžiantis oras neleidžia drėgnam orui pakilti ir atvėsti. O kai oras nepakyla, jis negali kondensuotis ir virsti krituliais. Dėl šios priežasties dykumose vyrauja sausas ir giedras oras. Tai panašu į dangtį, kuris neleidžia susidaryti debesims.
Šalti vandenynų srovės
Vandenynų srovės taip pat vaidina svarbų vaidmenį dykumų formavimesi. Šaltosios srovės, kurios teka palei kai kurių žemynų vakarinius krantus, atvėsina virš jų esantį orą. Šaltas oras negali savyje išlaikyti tiek drėgmės kiek šiltas. Dėl to, kai šis oras patenka į sausumą, jis nesukelia kritulių.
- Atakamos dykuma: Puikus pavyzdys – Atakamos dykuma Pietų Amerikoje, kurios sausumą lemia šaltoji Humbolto srovė. Ši srovė atvėsina orą, todėl jis tampa labai sausas. Kai šis oras pasiekia sausumą, jis nesukelia lietaus.
- Vėjo kryptis: Be to, vėjai, pučiantys nuo jūros į sausumą, dažnai būna sausi, nes jie praeina virš šaltų vandenų, kurie atima iš jų drėgmę.
Geografiniai barjerai ir pavėjinė pusė
Kalnų grandinės gali smarkiai paveikti kritulių pasiskirstymą, sukurdamos vadinamąjį "lietaus šešėlį". Kai drėgnas oras pučia nuo jūros link kalnų, jis priverstas kilti aukštyn. Kylant jis atvėsta, o atvėsęs praranda drėgmę, kuri iškrinta kaip lietus ar sniegas kalnų šlaituose.
- Lietaus šešėlis: Kai šis sausas oras persikelia per kalnus ir leidžiasi žemyn kitoje pusėje, jis dar labiau suspaudžiamas ir šyla. Dėl to jis tampa dar sausesnis, ir beveik neįmanoma, kad jame susidarytų debesys. Dykumos dažnai susidaro kalnų pavėjinėje pusėje, kur oras yra ypač sausas. Pavyzdžiui, Didžioji baseino dykuma JAV yra lietaus šešėlio zonoje, kurią sukuria Siera Nevados kalnai.
- Oro masių judėjimas: Kalnai taip pat gali blokuoti drėgnas oro mases, neleidžiant joms pasiekti tam tikrų teritorijų. Tai sukuria sausras ir padeda formuotis dykumoms.
Kitos priežastys
Be pagrindinių veiksnių, yra ir kitų dalykų, kurie prisideda prie dykumų sausumo.
- Atmosferos drėgmė: Dykumose labai mažai drėgmės, nes didžioji jos dalis jau iškrito kitur arba buvo prarasta dėl saulės spindulių. Dėl šios priežasties, net jei susidaro debesys, jie dažnai būna silpni ir negali sukelti daug kritulių.
- Vietinės sąlygos: Vietinės sąlygos, tokios kaip dirvožemio tipas, augalija ir topografija, taip pat gali turėti įtakos kritulių kiekiui. Dykumų dirvožemiai dažnai yra smėlingi ir neturi daug organinių medžiagų, todėl sunkiau sulaikyti drėgmę.
Dykumų sausumas yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai. Tai apima atmosferos cirkuliaciją, šaltas vandenynų sroves, geografinius barjerus ir kitas vietines sąlygas. Supratimas, kodėl dykumose mažai lyja, padeda geriau suvokti mūsų planetos klimato sistemas.