Avys – žolėdžiai gyvūnai, tačiau jų mitybos įpročiai yra gana specifiniai. Nors pievose gausu įvairių augalų, avys ne visus juos noriai ėda. Dobilai, motiejukai, usnys ir dilgėlės – augalai, kurie dažnai lieka nepaliesti. Kodėl taip yra? Panagrinėkime šį klausimą iš arčiau.
Avių mitybos ypatumai
Avys, kaip ir kiti atrajotojai, turi sudėtingą virškinimo sistemą, pritaikytą virškinti žolę ir kitus augalus. Jų skrandis susideda iš keturių dalių, o virškinimas vyksta fermentacijos būdu, padedant įvairioms bakterijoms ir mikroorganizmams. Šis procesas leidžia avims išgauti maistines medžiagas iš augalinės masės, kurią kiti gyvūnai sunkiai virškina. Tačiau ne visi augalai yra vienodai tinkami avių mitybai.
Pavyzdžiui, avys yra gana išrankios ir pirmenybę teikia tam tikriems augalams, turintiems optimalų maistinių medžiagų ir skonio balansą. Jos mėgsta švelnesnes, lengviau virškinamas žoles. Be to, avys dažnai vengia augalų, turinčių aštrių dyglių, nemalonų kvapą ar kartų skonį.
Kodėl avys vengia dobilų?
Dobilai, nors ir turtingi baltymais, ne visada yra mėgstamas avių maistas. Yra keletas priežasčių, kodėl avys jų neėda taip noriai kaip kitų žolių:
- Pūtimas: Dobiluose yra didelis kiekis baltymų ir saponinų, kurie gali sukelti pūtimą avių skrandyje. Pūtimas yra pavojinga būklė, kai skrandyje susikaupia per daug dujų, todėl avys jaučia diskomfortą ir gali net mirti. Dėl šios priežasties avys instinktyviai vengia didelio kiekio dobilų.
- Skonis: Nors dobilai nėra kartūs, jų skonis gali būti ne toks patrauklus avims, palyginti su kitomis žolėmis. Avys dažnai renkasi tai, kas joms skaniausia, o dobilai nėra tarp prioritetų.
- Drėgmės kiekis: Dobilai turi didesnį drėgmės kiekį nei kitos žolės. Per didelis drėgmės kiekis gali sukelti virškinimo problemas ir sumažinti pašaro sausųjų medžiagų kiekį, todėl avys gali būti mažiau linkusios juos ėsti.
- Fitohormonai: Dobiluose yra fitohormonų, kurie dideliais kiekiais gali paveikti avių reprodukcinę sistemą. Nors nedideli kiekiai nėra kenksmingi, avys gali jausti, kad per didelis dobilų kiekis nėra joms naudingas.
Motiejukai, usnys ir dilgėlės: kodėl jų vengia avys?
Motiejukai, usnys ir dilgėlės taip pat dažnai lieka nepaliesti avių. Štai kodėl:
- Motiejukai: Nors motiejukai yra vertingas pašaras, avys dažniausiai juos ėda tik jaunus, kol jie nėra labai sumedėję. Suaugusių motiejukų stiebai yra kieti ir sunkiai virškinami, todėl avys juos vengia. Be to, motiejukų sėklų galvutės gali būti nemalonios avims dėl savo aštrumo.
- Usnys: Usnys yra dygliuoti augalai, kurių avys natūraliai vengia. Dygliuoti lapai ir stiebai apsunkina ėdimą ir gali sužeisti avių burnas. Be to, usnys turi specifinį kartų skonį, kuris avims nėra patrauklus.
- Dilgėlės: Dilgėlės yra žinomos dėl savo deginančių plaukelių, kurie gali sukelti nemalonius pojūčius ir net alergines reakcijas avims. Dėl šios priežasties avys stengiasi jų vengti. Be to, dilgėlės turi specifinį skonį, kuris taip pat nėra patrauklus avims.
Ką avys ėda?
Avys dažniausiai mėgsta įvairias žoles, kurių stiebai yra minkšti, lapai lengvai kramtomi, o skonis nėra kartus ar nemalonus. Pavyzdžiui, jos noriai ėda:
- Paprastąsias migles
- Šunažoles
- Ganyklines šluotsmilges
- Baltuosius dobilus (nedideliais kiekiais)
Svarbu atkreipti dėmesį, kad avių mityba priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant metų laiką, regioną ir avių veislę. Kartais, esant pašarų trūkumui, avys gali ėsti ir tai, ko paprastai vengia.
Avys yra išrankios ir jų mitybos įpročiai yra nulemti tiek fiziologinių poreikių, tiek instinktų. Nors dobilai, motiejukai, usnys ir dilgėlės gali būti randami pievose, avys dažniausiai renkasi kitus, joms tinkamesnius ir skanesnius augalus. Svarbu suprasti šiuos mitybos ypatumus, norint užtikrinti sveiką ir produktyvų avių auginimą.