Erkės – maži, bet nemalonūs parazitai, galintys sukelti ne tik niežulį, bet ir rimtas ligas, pavyzdžiui, Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Daugeliui kyla klausimas, kodėl šie padarėliai kartais tarsi "pamėgsta" vienus žmones, o kitus palieka ramybėje. Nėra vieno paprasto atsakymo, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie gali turėti įtakos erkių pasirinkimui.
Ką lemia erkių trauką?
Erkės, nors ir neturi akių, puikiai orientuojasi aplinkoje, naudodamos uoslę ir kitus jutimus. Jos ieško šilto kraujo, kuris joms yra būtinas išgyventi ir daugintis. Taigi, kas gi padaro vieną žmogų patrauklesnį už kitą?
Kūno kvapas ir cheminė sudėtis
- Anglies dioksidas: Iškvėpdami mes išskiriame anglies dioksidą, kurį erkės gali užuosti iš toli. Žmonės, kurie iškvepia daugiau anglies dioksido (pavyzdžiui, sportuojantys ar turintys didesnį metabolizmą), gali būti patrauklesni erkėms.
- Prakaitas: Prakaito sudėtyje esančios cheminės medžiagos, tokios kaip pieno rūgštis, amoniakas ir kitos, taip pat gali pritraukti erkes. Skirtingų žmonių prakaito sudėtis skiriasi, tad ir patrauklumas erkėms gali būti nevienodas.
- Kūno kvapas: Kiekvienas žmogus turi unikalų kūno kvapą, kurį lemia genetiniai veiksniai, mityba ir odos mikroflora. Kai kurie kvapai erkėms gali būti labiau patrauklūs nei kiti.
- Odos temperatūra: Erkės yra jautrios šilumai, todėl šiltesnė kūno temperatūra gali padaryti žmogų patrauklesniu. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie aktyviai juda ar būna saulėje.
- Odos mikrobiomas: Naujausi tyrimai rodo, kad odos mikroorganizmai taip pat gali turėti įtakos erkių traukai. Skirtingos bakterijų rūšys ant odos gali išskirti skirtingus junginius, kurie veikia erkes.
Apranga ir elgesys
- Aprangos spalva: Nors erkės neturi akių, jos gali reaguoti į kontrastus. Tamsios spalvos apranga gali būti lengviau pastebima erkėms nei šviesi.
- Buvimo vietos: Žmonės, kurie dažniau lankosi erkių paplitimo vietose, pavyzdžiui, miškuose, pievose ar parkuose, natūraliai susiduria su didesne rizika būti įkąstiems.
- Elgesys: Aktyvus judėjimas per žolę ar krūmus padidina tikimybę, kad erkė prisikabins prie drabužių ar odos.
Kiti veiksniai
- Kraujo grupė: Nors tyrimai šioje srityje nėra galutiniai, kai kurie mokslininkai teigia, kad kraujo grupė taip pat gali turėti įtakos erkių pasirinkimui.
- Genetika: Genetiniai veiksniai gali lemti mūsų odos kvapą ir cheminę sudėtį, o tai gali padidinti arba sumažinti mūsų patrauklumą erkėms.
Kaip sumažinti riziką būti įkąstam erkės?
Nors negalime pakeisti savo genų ar kūno kvapo, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką būti įkąstam erkės:
- Naudokite repelentus: Repelentai, kurių sudėtyje yra DEET, permetrino ar pikaridino, gali atbaidyti erkes.
- Dėvėkite tinkamą aprangą: Eidami į gamtą, dėvėkite šviesius drabužius, ilgas kelnes ir rankoves, užsidėkite galvos apdangalą.
- Apžiūrėkite savo kūną: Grįžę iš gamtos, kruopščiai apžiūrėkite savo kūną, ypač tas vietas, kur erkės mėgsta įsisiurbti: galvą, kaklą, pažastis, kirkšnis.
- Venkite erkių paplitimo vietų: Stenkitės neiti į aukštą žolę ar krūmus, kur erkės dažniausiai tyko.
- Naudokite erkes atbaidančias priemones: Galite naudoti specialius erkes atbaidančius purškalus, skirtus drabužiams.
- Tinkamai pašalinkite erkę: Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ir tinkamai pašalinti, naudojant specialų erkių šalinimo įrankį arba pincetą. Pašalinus erkę, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti.
Nors mokslas dar tik pradeda atskleisti visus erkių traukos niuansus, aišku viena – erkių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Įvairūs veiksniai, nuo mūsų kvapo iki elgesio, gali padidinti arba sumažinti riziką susidurti su šiais parazitais. Būdami sąmoningi ir imdamiesi prevencinių priemonių, galime apsaugoti save ir savo artimuosius nuo erkių įkandimų ir jų sukeliamų ligų. Svarbu atminti, kad prevencija yra geriausias būdas išvengti erkių sukeliamų problemų.