Kodėl kartais jaučiamas širdies plakimas ausyje?

Kartais gali pasirodyti, kad ausyje girdite savo širdies plakimą. Tai gali būti keistas ir netgi šiek tiek nerimą keliantis pojūtis. Nors dažniausiai tai nėra rimta problema, svarbu suprasti, kas gali sukelti tokį reiškinį ir kada reikėtų susirūpinti. Šiame straipsnyje panagrinėsime dažniausias priežastis, kodėl gali atsirasti širdies plakimo pojūtis ausyje.


Kas sukelia pulsavimą ausyje?

Širdies plakimo pojūtis ausyje, mediciniškai vadinamas pulsatiliu tinitu, dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių problemų. Ausies srityje yra daug smulkių kraujagyslių, o bet koks kraujo srauto pokytis gali sukelti girdimą pulsavimą. Štai keletas pagrindinių priežasčių:


  • Padidėjęs kraujo spaudimas: Aukštas kraujo spaudimas gali padidinti kraujo srautą per kraujagysles, todėl pulsavimas tampa labiau girdimas ausyje. Tai lyg girdėtumėte stipresnį vandens srautą vamzdžiais.
  • Kraujagyslių susiaurėjimas: Kartais kraujagyslės gali susiaurėti dėl aterosklerozės ar kitų priežasčių. Tai gali sukelti turbulenciją kraujyje ir girdimą pulsavimą. Įsivaizduokite, kad siaurėjančiame vamzdyje vanduo ima tekėti garsiau.
  • Anemija: Esant anemijai, kraujyje trūksta eritrocitų, kurie perneša deguonį. Tai gali sukelti pagreitėjusį širdies ritmą ir stipresnį pulsavimą, kuris gali būti girdimas ausyje.
  • Skydliaukės problemos: Hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) gali sukelti pagreitėjusį širdies ritmą ir padidėjusį kraujo srautą, o tai gali pasireikšti kaip pulsavimas ausyje.
  • Fizinė veikla ir stresas: Intensyvus fizinis krūvis ar didelis stresas gali laikinai padidinti širdies ritmą ir kraujo spaudimą, todėl trumpam gali atsirasti pulsavimas ausyje. Tai tarsi greičiau bėgant, girdėtumėte savo širdies plakimą stipriau.
  • Kraujagyslių anomalijos: Retesniais atvejais pulsavimą ausyje gali sukelti kraujagyslių anomalijos, tokios kaip arterioveninė malformacija (AVM). Tai nenormalus ryšys tarp arterijų ir venų, kuris gali sukelti turbulencinį kraujo srautą.

Kitos galimos priežastys

Be kraujagyslių problemų, širdies plakimą ausyje gali sukelti ir kitos priežastys:


  • Ausies infekcijos: Ausies uždegimas gali paveikti ausies viduje esančius nervus ir kraujagysles, todėl gali atsirasti pulsavimas.
  • Mielosios ausies kaulo patologija: Retai, bet kartais pulsavimą gali sukelti mielosios ausies kaulo patologija.
  • Temporomandibulinio sąnario (TMJ) problemos: TMJ sutrikimai, tokie kaip sąnario disfunkcija, gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant pulsavimą ausyje.
  • Kai kurie vaistai: Kai kurie vaistai, ypač tie, kurie veikia kraujagysles ar širdies ritmą, gali sukelti pulsavimą ausyje kaip šalutinį poveikį.

Kaip atskirti, ar tai rimta?

Dažniausiai širdies plakimo pojūtis ausyje nėra pavojingas ir praeina savaime. Tačiau, kai kuriais atvejais, tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:


  • Jei pulsavimas yra nuolatinis arba dažnai kartojasi: Jei šis pojūtis nėra laikinas ir dažnai pasikartoja, tai gali būti ženklas, kad reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
  • Jei kartu pasireiškia kiti simptomai: Jei kartu su pulsavimu ausyje jaučiate galvos svaigimą, galvos skausmą, spengimą ausyse, regėjimo sutrikimus ar kitus neįprastus simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.
  • Jei esate vyresnio amžiaus: Vyresnio amžiaus žmonėms pulsavimas ausyje gali būti susijęs su ateroskleroze ar kitomis kraujagyslių problemomis.
  • Jei turite kitų sveikatos problemų: Jei sergate aukštu kraujo spaudimu, diabetu ar kitomis ligomis, kurios gali paveikti kraujagysles, pulsavimas ausyje gali būti susijęs su šiomis problemomis.

Jei nerimaujate dėl širdies plakimo pojūčio ausyje, geriausia pasitarti su gydytoju. Jis atliks reikiamus tyrimus, nustatys tikslią priežastį ir paskirs tinkamą gydymą, jei jis bus reikalingas. Kartais gali prireikti atlikti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.

Širdies plakimo pojūtis ausyje gali būti nemalonus, tačiau dažniausiai tai nėra rimta problema. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir pasitarti su gydytoju, jei jaučiate nerimą ar pastebite, kad šis pojūtis kartojasi.