Ar kada susimąstėte, kodėl liepa ir rugpjūtis, du vasaros mėnesiai, turi po 31 dieną, kai daugelis kitų mėnesių turi 30 ar net mažiau? Tai nėra atsitiktinumas, o istorijos ir politikos rezultatas, siekiantis senovės Romos laikus. Panagrinėkime, kaip susiklostė tokia situacija.
Romėnų kalendoriaus vingiai
Pradėkime nuo to, kad senovės Romos kalendorius buvo gana painus ir nuolat keitėsi. Iš pradžių, romėnai turėjo 10 mėnesių kalendorių, kuris prasidėdavo kovo mėnesį. Tuomet metai trukdavo apie 304 dienas. Vėliau, į kalendorių buvo įtraukti dar du mėnesiai – sausis ir vasaris. Tačiau, šis kalendorius vis dar neatitiko tikrojo Saulės ciklo, todėl buvo nuolat koreguojamas.
Julijaus Cezario reforma
Didžiausias pokytis įvyko valdant Julijui Cezariui. Jis įsakė pertvarkyti kalendorių, kad jis tiksliau atitiktų metų laikų kaitą. Tuo metu buvo naudojamas kalendorius, kuriame metai prasidėdavo kovo mėnesį, o vasaris buvo paskutinis. Julius Cezaris, pasitelkęs astronomus, įvedė vadinamąjį Julijaus kalendorių. Šis kalendorius, paremtas Saulės ciklu, turėjo 365 dienas, o kas ketvirtus metus buvo įtraukiama papildoma diena (keliamieji metai).
Julijaus Cezario garbei, penktasis mėnuo, tuo metu vadintas Quintilis, buvo pervadintas į Julius (liepą). Iki tol, Quintilis turėjo 30 dienų. Julijus Cezaris nusprendė, kad mėnesis, pavadintas jo garbei, turi būti toks pat ilgas, kaip ir visi kiti pagrindiniai mėnesiai – 31 diena.
Augusto įsikišimas
Po Julijaus Cezario mirties, Romos imperatoriumi tapo Augustas. Šeštasis mėnuo, tuo metu vadintas Sextilis, buvo pervadintas į Augustus (rugpjūtį). Augustas, norėdamas būti ne mažiau svarbus už savo pirmtaką, nusprendė, kad jo garbei pavadintas mėnesis taip pat turi būti ilgesnis nei 30 dienų. Kadangi liepa turėjo 31 dieną, Augustas "pasiskolino" vieną dieną iš vasario mėnesio, kad rugpjūtis taip pat turėtų 31 dieną. Taip vasaris tapo trumpiausiu mėnesiu, turinčiu 28 dienas (29 keliamaisiais metais).
Taigi, dėl istorinių ir politinių priežasčių, liepa ir rugpjūtis turi po 31 dieną. Nors šis pokytis buvo motyvuotas asmeninėmis imperatorių ambicijomis, jis tapo įprasta kalendoriaus dalimi, kurią naudojame ir šiandien.
Įdomu tai, kad, jei nebūtų šių istorinių įvykių, mūsų kalendorius galėtų atrodyti visai kitaip. Mėnesių ilgiai būtų labiau subalansuoti, o vasaris galbūt nebūtų toks trumpas.
Štai toks istorinis pasakojimas apie tai, kodėl liepa ir rugpjūtis turi po 31 dieną. Tai priminimas, kad net tokie kasdieniai dalykai, kaip kalendorius, turi gilias istorines šaknis ir atspindi praeities politines ambicijas.